jėgiančioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jėgiančioji (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgiantis, mot. g. jėgianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgiąs, jėgiantis	jėgią, jėgiantys	jėgianti	jėgiančios	-	jėgią
kilm.	jėgiančio	jėgiančių	jėgiančios	jėgiančių	-	-
naud.	jėgiančiam	jėgiantiems, jėgiantiem	jėgiančiai	jėgiančioms, jėgiančiom	-	-
gal.	jėgiantį	jėgiančius	jėgiančią	jėgiančias	-	-
įnag.	jėgiančiu	jėgiančiais	jėgiančia	jėgiančiomis	-	-
viet.	jėgiančiame, jėgiančiam	jėgiančiuose, jėgiančiuos	jėgiančioje, jėgiančioj	jėgiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgiantysis	jėgiantieji	jėgiančioji	jėgiančiosios	-	-
kilm.	jėgiančiojo	jėgiančiųjų	jėgiančiosios	jėgiančiųjų	-	-
naud.	jėgiančiajam	jėgiantiesiems	jėgiančiajai	jėgiančiosioms	-	-
gal.	jėgiantįjį	jėgiančiuosius	jėgiančiąją	jėgiančiąsias	-	-
įnag.	jėgiančiuoju	jėgiančiaisiais	jėgiančiąja	jėgiančiosiomis	-	-
viet.	jėgiančiajame	jėgiančiuosiuose	jėgiančiojoje	jėgiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgiantis, mot. g. jėgianti.

jėgiančioji

1. ta, kuri jėgia

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---