jėgiamą

Taip pat žr.: jėgiama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jėgiamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgiamas, mot. g. jėgiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgiamas	jėgiami	jėgiama	jėgiamos	jėgiama	-
kilm.	jėgiamo	jėgiamų	jėgiamos	jėgiamų	-	-
naud.	jėgiamam	jėgiamiems	jėgiamai	jėgiamoms	-	-
gal.	jėgiamą	jėgiamus	jėgiamą	jėgiamas	-	-
įnag.	jėgiamu	jėgiamais	jėgiama	jėgiamomis	-	-
viet.	jėgiamame	jėgiamuose	jėgiamoje	jėgiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgiamasis	jėgiamieji	jėgiamoji	jėgiamosios	-	-
kilm.	jėgiamojo	jėgiamųjų	jėgiamosios	jėgiamųjų	-	-
naud.	jėgiamajam	jėgiamiesiems	jėgiamajai	jėgiamosioms	-	-
gal.	jėgiamąjį	jėgiamuosius	jėgiamąją	jėgiamąsias	-	-
įnag.	jėgiamuoju	jėgiamaisiais	jėgiamąja	jėgiamosiomis	-	-
viet.	jėgiamajame	jėgiamuosiuose	jėgiamojoje	jėgiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgiamas, mot. g. jėgiama.

jėgiamą

1. ta, kurią jėgia

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---