jėgę

Taip pat žr.: jėgė

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jėgę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgęs, mot. g. jėgusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgęs	jėgę	jėgusi, jėgus	jėgusios	-	jėgę
kilm.	jėgusio	jėgusių	jėgusios	jėgusių	-	-
naud.	jėgusiam	jėgusiems	jėgusiai	jėgusioms	-	-
gal.	jėgusį	jėgusius	jėgusią	jėgusias	-	-
įnag.	jėgusiu	jėgusiais	jėgusia	jėgusiomis	-	-
viet.	jėgusiame	jėgusiuose	jėgusioje	jėgusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgusysis	jėgusieji	jėgusioji	jėgusiosios	-	-
kilm.	jėgusiojo	jėgusiųjų	jėgusiosios	jėgusiųjų	-	-
naud.	jėgusiajam	jėgusiesiems	jėgusiajai	jėgusiosioms	-	-
gal.	jėgusįjį	jėgusiuosius	jėgusiąją	jėgusiąsias	-	-
įnag.	jėgusiuoju	jėgusiaisiais	jėgusiąja	jėgusiosiomis	-	-
viet.	jėgusiajame	jėgusiuosiuose	jėgusiojoje	jėgusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgęs, mot. g. jėgusi.

jėgę

1. tas, kuris jėgė

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---