investitūra

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

investitūra (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: investitūra
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	investitūra	investitūros
kilm.	investitūros	investitūrų
naud.	investitūrai	investitūroms
gal.	investitūrą	investitūras
įnag.	investitūra	investitūromis
viet.	investitūroje	investitūrose
šauksm.	investitūra	investitūros

• Skiemenys: in-ves-ti-tū-ra

investitūra

1. (Religija) - katalikų dvasininko paskyrimo bažnytinėms pareigoms aktas, suteikiantis teisę valdyti pasaulietinį turtą (leną).

---