Pereiti prie turinio

inercija

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Daiktavardis

[taisyti]

inercija

  1. (Fizika) - kūno gebėjimas išlaikyti jam suteiktą kito kūno greitį ir judėjimo kryptį.

Etimologija

[taisyti]

Lotynų kalbos inertia (įgūdžių ar sugebėjimo nebuvimas, neveiklumas, vangumas) < iners (neįgudęs, neveiklus).

Išraiškos arba posakiai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]