imtinu

Taip pat žr.: imtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

imtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. imtinas, mot. g. imtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imtinas	imtini	imtina	imtinos	imtina	-
kilm.	imtino	imtinų	imtinos	imtinų	-	-
naud.	imtinam	imtiniems	imtinai	imtinoms	-	-
gal.	imtiną	imtinus	imtiną	imtinas	-	-
įnag.	imtinu	imtinais	imtina	imtinomis	-	-
viet.	imtiname	imtinuose	imtinoje	imtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imtinasis	imtinieji	imtinoji	imtinosios	-	-
kilm.	imtinojo	imtinųjų	imtinosios	imtinųjų	-	-
naud.	imtinajam	imtiniesiems	imtinajai	imtinosioms	-	-
gal.	imtinąjį	imtinuosius	imtinąją	imtinąsias	-	-
įnag.	imtinuoju	imtinaisiais	imtinąja	imtinosiomis	-	-
viet.	imtinajame	imtinuosiuose	imtinojoje	imtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. imtinas, mot. g. imtina.

Etimologija

<= imti, ima, ėmė

---