imituojąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

imituojąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. imituojantis, mot. g. imituojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imituojąs, imituojantis	imituoją, imituojantys	imituojanti	imituojančios	-	imituoją
kilm.	imituojančio	imituojančių	imituojančios	imituojančių	-	-
naud.	imituojančiam	imituojantiems, imituojantiem	imituojančiai	imituojančioms, imituojančiom	-	-
gal.	imituojantį	imituojančius	imituojančią	imituojančias	-	-
įnag.	imituojančiu	imituojančiais	imituojančia	imituojančiomis	-	-
viet.	imituojančiame, imituojančiam	imituojančiuose, imituojančiuos	imituojančioje, imituojančioj	imituojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imituojantysis	imituojantieji	imituojančioji	imituojančiosios	-	-
kilm.	imituojančiojo	imituojančiųjų	imituojančiosios	imituojančiųjų	-	-
naud.	imituojančiajam	imituojantiesiems	imituojančiajai	imituojančiosioms	-	-
gal.	imituojantįjį	imituojančiuosius	imituojančiąją	imituojančiąsias	-	-
įnag.	imituojančiuoju	imituojančiaisiais	imituojančiąja	imituojančiosiomis	-	-
viet.	imituojančiajame	imituojančiuosiuose	imituojančiojoje	imituojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. imituojantis, mot. g. imituojanti.
• Skiemenys: i-mi-tuo-jąs

imituojąs

1. tas, kuris imituoja

Etimologija

<= imituoti, imituoja, imitavo

---