imančiu

Taip pat žr.: imančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

imančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. imantis, mot. g. imanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imąs, imantis	imą, imantys	imanti	imančios	-	imą
kilm.	imančio	imančių	imančios	imančių	-	-
naud.	imančiam	imantiems, imantiem	imančiai	imančioms, imančiom	-	-
gal.	imantį	imančius	imančią	imančias	-	-
įnag.	imančiu	imančiais	imančia	imančiomis	-	-
viet.	imančiame, imančiam	imančiuose, imančiuos	imančioje, imančioj	imančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imantysis	imantieji	imančioji	imančiosios	-	-
kilm.	imančiojo	imančiųjų	imančiosios	imančiųjų	-	-
naud.	imančiajam	imantiesiems	imančiajai	imančiosioms	-	-
gal.	imantįjį	imančiuosius	imančiąją	imančiąsias	-	-
įnag.	imančiuoju	imančiaisiais	imančiąja	imančiosiomis	-	-
viet.	imančiajame	imančiuosiuose	imančiojoje	imančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. imantis, mot. g. imanti.

Etimologija

<= imti, ima, ėmė

---