ignoruotina

Taip pat žr.: ignoruotiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ignoruotina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ignoruotinas, mot. g. ignoruotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ignoruotinas	ignoruotini	ignoruotina	ignoruotinos	ignoruotina	-
kilm.	ignoruotino	ignoruotinų	ignoruotinos	ignoruotinų	-	-
naud.	ignoruotinam	ignoruotiniems	ignoruotinai	ignoruotinoms	-	-
gal.	ignoruotiną	ignoruotinus	ignoruotiną	ignoruotinas	-	-
įnag.	ignoruotinu	ignoruotinais	ignoruotina	ignoruotinomis	-	-
viet.	ignoruotiname	ignoruotinuose	ignoruotinoje	ignoruotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ignoruotinasis	ignoruotinieji	ignoruotinoji	ignoruotinosios	-	-
kilm.	ignoruotinojo	ignoruotinųjų	ignoruotinosios	ignoruotinųjų	-	-
naud.	ignoruotinajam	ignoruotiniesiems	ignoruotinajai	ignoruotinosioms	-	-
gal.	ignoruotinąjį	ignoruotinuosius	ignoruotinąją	ignoruotinąsias	-	-
įnag.	ignoruotinuoju	ignoruotinaisiais	ignoruotinąja	ignoruotinosiomis	-	-
viet.	ignoruotinajame	ignoruotinuosiuose	ignoruotinojoje	ignoruotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ignoruotinas.
• Skiemenys: ig-no-ruo-ti-na

ignoruotina

1. ta kurią reikia ignoruoti

Etimologija

<= ignoruoti, ignoruoja, ignoravo

---