ignoruosima

Taip pat žr.: ignoruosimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ignoruosima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ignoruosimas, mot. g. ignoruosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ignoruosimas	ignoruosimi	ignoruosima	ignoruosimos	ignoruosima	-
kilm.	ignoruosimo	ignoruosimų	ignoruosimos	ignoruosimų	-	-
naud.	ignoruosimam	ignoruosimiems	ignoruosimai	ignoruosimoms	-	-
gal.	ignoruosimą	ignoruosimus	ignoruosimą	ignoruosimas	-	-
įnag.	ignoruosimu	ignoruosimais	ignoruosima	ignoruosimomis	-	-
viet.	ignoruosimame	ignoruosimuose	ignoruosimoje	ignoruosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ignoruosimasis	ignoruosimieji	ignoruosimoji	ignoruosimosios	-	-
kilm.	ignoruosimojo	ignoruosimųjų	ignoruosimosios	ignoruosimųjų	-	-
naud.	ignoruosimajam	ignoruosimiesiems	ignoruosimajai	ignoruosimosioms	-	-
gal.	ignoruosimąjį	ignoruosimuosius	ignoruosimąją	ignoruosimąsias	-	-
įnag.	ignoruosimuoju	ignoruosimaisiais	ignoruosimąja	ignoruosimosiomis	-	-
viet.	ignoruosimajame	ignoruosimuosiuose	ignoruosimojoje	ignoruosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ignoruosimas.
• Skiemenys: ig-no-ruo-si-ma

ignoruosima

1. ta kurią ignoruos

Etimologija

<= ignoruoti, ignoruoja, ignoravo

---