išvengtu

Taip pat žr.: išvengtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvengtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvengtas, mot. g. išvengta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengtas	išvengti	išvengta	išvengtos	išvengta	-
kilm.	išvengto	išvengtų	išvengtos	išvengtų	-	-
naud.	išvengtam	išvengtiems	išvengtai	išvengtoms	-	-
gal.	išvengtą	išvengtus	išvengtą	išvengtas	-	-
įnag.	išvengtu	išvengtais	išvengta	išvengtomis	-	-
viet.	išvengtame	išvengtuose	išvengtoje	išvengtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengtasis	išvengtieji	išvengtoji	išvengtosios	-	-
kilm.	išvengtojo	išvengtųjų	išvengtosios	išvengtųjų	-	-
naud.	išvengtajam	išvengtiesiems	išvengtajai	išvengtosioms	-	-
gal.	išvengtąjį	išvengtuosius	išvengtąją	išvengtąsias	-	-
įnag.	išvengtuoju	išvengtaisiais	išvengtąja	išvengtosiomis	-	-
viet.	išvengtajame	išvengtuosiuose	išvengtojoje	išvengtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvengtas, mot. g. išvengta.

Etimologija

<= išvengti, išvengia, išvengė

---