išvengiamu

Taip pat žr.: išvengiamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvengiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvengiamas, mot. g. išvengiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengiamas	išvengiami	išvengiama	išvengiamos	išvengiama	-
kilm.	išvengiamo	išvengiamų	išvengiamos	išvengiamų	-	-
naud.	išvengiamam	išvengiamiems	išvengiamai	išvengiamoms	-	-
gal.	išvengiamą	išvengiamus	išvengiamą	išvengiamas	-	-
įnag.	išvengiamu	išvengiamais	išvengiama	išvengiamomis	-	-
viet.	išvengiamame	išvengiamuose	išvengiamoje	išvengiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengiamasis	išvengiamieji	išvengiamoji	išvengiamosios	-	-
kilm.	išvengiamojo	išvengiamųjų	išvengiamosios	išvengiamųjų	-	-
naud.	išvengiamajam	išvengiamiesiems	išvengiamajai	išvengiamosioms	-	-
gal.	išvengiamąjį	išvengiamuosius	išvengiamąją	išvengiamąsias	-	-
įnag.	išvengiamuoju	išvengiamaisiais	išvengiamąja	išvengiamosiomis	-	-
viet.	išvengiamajame	išvengiamuosiuose	išvengiamojoje	išvengiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvengiamas, mot. g. išvengiama.

Etimologija

<= išvengti, išvengia, išvengė

---