ištikrinusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ištikrinusiąja (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ištikrinęs, mot. g. ištikrinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrinęs	ištikrinę	ištikrinusi, ištikrinus	ištikrinusios	-	ištikrinę
kilm.	ištikrinusio	ištikrinusių	ištikrinusios	ištikrinusių	-	-
naud.	ištikrinusiam	ištikrinusiems	ištikrinusiai	ištikrinusioms	-	-
gal.	ištikrinusį	ištikrinusius	ištikrinusią	ištikrinusias	-	-
įnag.	ištikrinusiu	ištikrinusiais	ištikrinusia	ištikrinusiomis	-	-
viet.	ištikrinusiame	ištikrinusiuose	ištikrinusioje	ištikrinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrinusysis	ištikrinusieji	ištikrinusioji	ištikrinusiosios	-	-
kilm.	ištikrinusiojo	ištikrinusiųjų	ištikrinusiosios	ištikrinusiųjų	-	-
naud.	ištikrinusiajam	ištikrinusiesiems	ištikrinusiajai	ištikrinusiosioms	-	-
gal.	ištikrinusįjį	ištikrinusiuosius	ištikrinusiąją	ištikrinusiąsias	-	-
įnag.	ištikrinusiuoju	ištikrinusiaisiais	ištikrinusiąja	ištikrinusiosiomis	-	-
viet.	ištikrinusiajame	ištikrinusiuosiuose	ištikrinusiojoje	ištikrinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ištikrinęs, mot. g. ištikrinusi.
• Skiemenys: iš-tik-ri-nu-sią-ja

ištikrinusiąja

1. ta, kuri ištikrino

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---