ištikrintas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ištikrintas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ištikrintas, mot. g. ištikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrintas	ištikrinti	ištikrinta	ištikrintos	ištikrinta	-
kilm.	ištikrinto	ištikrintų	ištikrintos	ištikrintų	-	-
naud.	ištikrintam	ištikrintiems	ištikrintai	ištikrintoms	-	-
gal.	ištikrintą	ištikrintus	ištikrintą	ištikrintas	-	-
įnag.	ištikrintu	ištikrintais	ištikrinta	ištikrintomis	-	-
viet.	ištikrintame	ištikrintuose	ištikrintoje	ištikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrintasis	ištikrintieji	ištikrintoji	ištikrintosios	-	-
kilm.	ištikrintojo	ištikrintųjų	ištikrintosios	ištikrintųjų	-	-
naud.	ištikrintajam	ištikrintiesiems	ištikrintajai	ištikrintosioms	-	-
gal.	ištikrintąjį	ištikrintuosius	ištikrintąją	ištikrintąsias	-	-
įnag.	ištikrintuoju	ištikrintaisiais	ištikrintąja	ištikrintosiomis	-	-
viet.	ištikrintajame	ištikrintuosiuose	ištikrintojoje	ištikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. ištikrinta.
• Skiemenys: iš-tik-rin-tas

ištikrintas

1. tas, kurį ištikrino

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

Antonimai

    ištikrintas: bendrai

neištikrintas (lt)

Vertimai

  ištikrintas: bendrai

---