ištikrinsimoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ištikrinsimoje (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ištikrinsimas, mot. g. ištikrinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrinsimas	ištikrinsimi	ištikrinsima	ištikrinsimos	ištikrinsima	-
kilm.	ištikrinsimo	ištikrinsimų	ištikrinsimos	ištikrinsimų	-	-
naud.	ištikrinsimam	ištikrinsimiems	ištikrinsimai	ištikrinsimoms	-	-
gal.	ištikrinsimą	ištikrinsimus	ištikrinsimą	ištikrinsimas	-	-
įnag.	ištikrinsimu	ištikrinsimais	ištikrinsima	ištikrinsimomis	-	-
viet.	ištikrinsimame	ištikrinsimuose	ištikrinsimoje	ištikrinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrinsimasis	ištikrinsimieji	ištikrinsimoji	ištikrinsimosios	-	-
kilm.	ištikrinsimojo	ištikrinsimųjų	ištikrinsimosios	ištikrinsimųjų	-	-
naud.	ištikrinsimajam	ištikrinsimiesiems	ištikrinsimajai	ištikrinsimosioms	-	-
gal.	ištikrinsimąjį	ištikrinsimuosius	ištikrinsimąją	ištikrinsimąsias	-	-
įnag.	ištikrinsimuoju	ištikrinsimaisiais	ištikrinsimąja	ištikrinsimosiomis	-	-
viet.	ištikrinsimajame	ištikrinsimuosiuose	ištikrinsimojoje	ištikrinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ištikrinsimas, mot. g. ištikrinsima.
• Skiemenys: iš-tik-rin-si-mo-je

ištikrinsimoje

1. tas, kurį ištikrins

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---