ištikrindavusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ištikrindavusioji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ištikrindavęs, mot. g. ištikrindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrindavęs	ištikrindavę	ištikrindavusi, ištikrindavus	ištikrindavusios	-	ištikrindavę
kilm.	ištikrindavusio	ištikrindavusių	ištikrindavusios	ištikrindavusių	-	-
naud.	ištikrindavusiam	ištikrindavusiems	ištikrindavusiai	ištikrindavusioms	-	-
gal.	ištikrindavusį	ištikrindavusius	ištikrindavusią	ištikrindavusias	-	-
įnag.	ištikrindavusiu	ištikrindavusiais	ištikrindavusia	ištikrindavusiomis	-	-
viet.	ištikrindavusiame	ištikrindavusiuose	ištikrindavusioje	ištikrindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrindavusysis	ištikrindavusieji	ištikrindavusioji	ištikrindavusiosios	-	-
kilm.	ištikrindavusiojo	ištikrindavusiųjų	ištikrindavusiosios	ištikrindavusiųjų	-	-
naud.	ištikrindavusiajam	ištikrindavusiesiems	ištikrindavusiajai	ištikrindavusiosioms	-	-
gal.	ištikrindavusįjį	ištikrindavusiuosius	ištikrindavusiąją	ištikrindavusiąsias	-	-
įnag.	ištikrindavusiuoju	ištikrindavusiaisiais	ištikrindavusiąja	ištikrindavusiosiomis	-	-
viet.	ištikrindavusiajame	ištikrindavusiuosiuose	ištikrindavusiojoje	ištikrindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ištikrindavęs, mot. g. ištikrindavusi.
• Skiemenys: iš-tik-rin-da-vu-sio-ji

ištikrindavusioji

1. ta, kuri ištikrindavo

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---