ištikrinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ištikrinantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ištikrinantis, mot. g. ištikrinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrinąs, ištikrinantis	ištikriną, ištikrinantys	ištikrinanti	ištikrinančios	-	ištikriną
kilm.	ištikrinančio	ištikrinančių	ištikrinančios	ištikrinančių	-	-
naud.	ištikrinančiam	ištikrinantiems, ištikrinantiem	ištikrinančiai	ištikrinančioms, ištikrinančiom	-	-
gal.	ištikrinantį	ištikrinančius	ištikrinančią	ištikrinančias	-	-
įnag.	ištikrinančiu	ištikrinančiais	ištikrinančia	ištikrinančiomis	-	-
viet.	ištikrinančiame, ištikrinančiam	ištikrinančiuose, ištikrinančiuos	ištikrinančioje, ištikrinančioj	ištikrinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrinantysis	ištikrinantieji	ištikrinančioji	ištikrinančiosios	-	-
kilm.	ištikrinančiojo	ištikrinančiųjų	ištikrinančiosios	ištikrinančiųjų	-	-
naud.	ištikrinančiajam	ištikrinantiesiems	ištikrinančiajai	ištikrinančiosioms	-	-
gal.	ištikrinantįjį	ištikrinančiuosius	ištikrinančiąją	ištikrinančiąsias	-	-
įnag.	ištikrinančiuoju	ištikrinančiaisiais	ištikrinančiąja	ištikrinančiosiomis	-	-
viet.	ištikrinančiajame	ištikrinančiuosiuose	ištikrinančiojoje	ištikrinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ištikrinantis, mot. g. ištikrinanti.
• Skiemenys: iš-tik-ri-nan-tį

ištikrinantį

1. tas, kuris ištikrina

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---