išsitikrintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsitikrintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsitikrintinas, mot. g. išsitikrintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsitikrintinas	išsitikrintini	išsitikrintina	išsitikrintinos	išsitikrintina	-
kilm.	išsitikrintino	išsitikrintinų	išsitikrintinos	išsitikrintinų	-	-
naud.	išsitikrintinam	išsitikrintiniems	išsitikrintinai	išsitikrintinoms	-	-
gal.	išsitikrintiną	išsitikrintinus	išsitikrintiną	išsitikrintinas	-	-
įnag.	išsitikrintinu	išsitikrintinais	išsitikrintina	išsitikrintinomis	-	-
viet.	išsitikrintiname	išsitikrintinuose	išsitikrintinoje	išsitikrintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsitikrintinasis	išsitikrintinieji	išsitikrintinoji	išsitikrintinosios	-	-
kilm.	išsitikrintinojo	išsitikrintinųjų	išsitikrintinosios	išsitikrintinųjų	-	-
naud.	išsitikrintinajam	išsitikrintiniesiems	išsitikrintinajai	išsitikrintinosioms	-	-
gal.	išsitikrintinąjį	išsitikrintinuosius	išsitikrintinąją	išsitikrintinąsias	-	-
įnag.	išsitikrintinuoju	išsitikrintinaisiais	išsitikrintinąja	išsitikrintinosiomis	-	-
viet.	išsitikrintinajame	išsitikrintinuosiuose	išsitikrintinojoje	išsitikrintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsitikrintinas, mot. g. išsitikrintina.
• Skiemenys: iš-si-tik-rin-ti-nų

išsitikrintinų

1. tas, dėl kurio reikia išsitikrinti

Etimologija

<= išsitikrinti, išsitikrina, išsitikrino <= iš- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---