išsiskaičiusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiskaičiusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiskaitęs, mot. g. išsiskaičiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskaitęs	išsiskaitę	išsiskaičiusi, išsiskaičius	išsiskaičiusios	-	išsiskaitę
kilm.	išsiskaičiusio	išsiskaičiusių	išsiskaičiusios	išsiskaičiusių	-	-
naud.	išsiskaičiusiam	išsiskaičiusiems	išsiskaičiusiai	išsiskaičiusioms	-	-
gal.	išsiskaičiusį	išsiskaičiusius	išsiskaičiusią	išsiskaičiusias	-	-
įnag.	išsiskaičiusiu	išsiskaičiusiais	išsiskaičiusia	išsiskaičiusiomis	-	-
viet.	išsiskaičiusiame	išsiskaičiusiuose	išsiskaičiusioje	išsiskaičiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskaičiusysis	išsiskaičiusieji	išsiskaičiusioji	išsiskaičiusiosios	-	-
kilm.	išsiskaičiusiojo	išsiskaičiusiųjų	išsiskaičiusiosios	išsiskaičiusiųjų	-	-
naud.	išsiskaičiusiajam	išsiskaičiusiesiems	išsiskaičiusiajai	išsiskaičiusiosioms	-	-
gal.	išsiskaičiusįjį	išsiskaičiusiuosius	išsiskaičiusiąją	išsiskaičiusiąsias	-	-
įnag.	išsiskaičiusiuoju	išsiskaičiusiaisiais	išsiskaičiusiąja	išsiskaičiusiosiomis	-	-
viet.	išsiskaičiusiajame	išsiskaičiusiuosiuose	išsiskaičiusiojoje	išsiskaičiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiskaitęs, mot. g. išsiskaičiusi.
• Skiemenys: iš-si-skai-čiu-sių-jų

išsiskaičiusiųjų

1. tas, kuris išsiskaitė

Etimologija

<= išsiskaityti, išsiskaito, išsiskaitė <= iš- + sangrž. si- + skaityti, skaito, skaitė

---