išsinervintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinervintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinervintas, mot. g. išsinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervintas	išsinervinti	išsinervinta	išsinervintos	išsinervinta	-
kilm.	išsinervinto	išsinervintų	išsinervintos	išsinervintų	-	-
naud.	išsinervintam	išsinervintiems	išsinervintai	išsinervintoms	-	-
gal.	išsinervintą	išsinervintus	išsinervintą	išsinervintas	-	-
įnag.	išsinervintu	išsinervintais	išsinervinta	išsinervintomis	-	-
viet.	išsinervintame	išsinervintuose	išsinervintoje	išsinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervintasis	išsinervintieji	išsinervintoji	išsinervintosios	-	-
kilm.	išsinervintojo	išsinervintųjų	išsinervintosios	išsinervintųjų	-	-
naud.	išsinervintajam	išsinervintiesiems	išsinervintajai	išsinervintosioms	-	-
gal.	išsinervintąjį	išsinervintuosius	išsinervintąją	išsinervintąsias	-	-
įnag.	išsinervintuoju	išsinervintaisiais	išsinervintąja	išsinervintosiomis	-	-
viet.	išsinervintajame	išsinervintuosiuose	išsinervintojoje	išsinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinervintas, mot. g. išsinervinta.
• Skiemenys: iš-si-ner-vin-tą-ja

išsinervintąja

1. ta, kurią išsinervino

Etimologija

<= išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---