išsinervinsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinervinsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinervinsimas, mot. g. išsinervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervinsimas	išsinervinsimi	išsinervinsima	išsinervinsimos	išsinervinsima	-
kilm.	išsinervinsimo	išsinervinsimų	išsinervinsimos	išsinervinsimų	-	-
naud.	išsinervinsimam	išsinervinsimiems	išsinervinsimai	išsinervinsimoms	-	-
gal.	išsinervinsimą	išsinervinsimus	išsinervinsimą	išsinervinsimas	-	-
įnag.	išsinervinsimu	išsinervinsimais	išsinervinsima	išsinervinsimomis	-	-
viet.	išsinervinsimame	išsinervinsimuose	išsinervinsimoje	išsinervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervinsimasis	išsinervinsimieji	išsinervinsimoji	išsinervinsimosios	-	-
kilm.	išsinervinsimojo	išsinervinsimųjų	išsinervinsimosios	išsinervinsimųjų	-	-
naud.	išsinervinsimajam	išsinervinsimiesiems	išsinervinsimajai	išsinervinsimosioms	-	-
gal.	išsinervinsimąjį	išsinervinsimuosius	išsinervinsimąją	išsinervinsimąsias	-	-
įnag.	išsinervinsimuoju	išsinervinsimaisiais	išsinervinsimąja	išsinervinsimosiomis	-	-
viet.	išsinervinsimajame	išsinervinsimuosiuose	išsinervinsimojoje	išsinervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinervinsimas, mot. g. išsinervinsima.
• Skiemenys: iš-si-ner-vin-si-ma-sis

išsinervinsimasis

1. tas, kurį išsinervins

Etimologija

<= išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---