išsinervinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinervinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinervinamas, mot. g. išsinervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervinamas	išsinervinami	išsinervinama	išsinervinamos	išsinervinama	-
kilm.	išsinervinamo	išsinervinamų	išsinervinamos	išsinervinamų	-	-
naud.	išsinervinamam	išsinervinamiems	išsinervinamai	išsinervinamoms	-	-
gal.	išsinervinamą	išsinervinamus	išsinervinamą	išsinervinamas	-	-
įnag.	išsinervinamu	išsinervinamais	išsinervinama	išsinervinamomis	-	-
viet.	išsinervinamame	išsinervinamuose	išsinervinamoje	išsinervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervinamasis	išsinervinamieji	išsinervinamoji	išsinervinamosios	-	-
kilm.	išsinervinamojo	išsinervinamųjų	išsinervinamosios	išsinervinamųjų	-	-
naud.	išsinervinamajam	išsinervinamiesiems	išsinervinamajai	išsinervinamosioms	-	-
gal.	išsinervinamąjį	išsinervinamuosius	išsinervinamąją	išsinervinamąsias	-	-
įnag.	išsinervinamuoju	išsinervinamaisiais	išsinervinamąja	išsinervinamosiomis	-	-
viet.	išsinervinamajame	išsinervinamuosiuose	išsinervinamojoje	išsinervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinervinamas, mot. g. išsinervinama.
• Skiemenys: iš-si-ner-vi-na-mo-ji

išsinervinamoji

1. ta, kurią išsinervina

Etimologija

<= išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---