išsinervinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinervinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinervinęs, mot. g. išsinervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervinęs	išsinervinę	išsinervinusi, išsinervinus	išsinervinusios	-	išsinervinę
kilm.	išsinervinusio	išsinervinusių	išsinervinusios	išsinervinusių	-	-
naud.	išsinervinusiam	išsinervinusiems	išsinervinusiai	išsinervinusioms	-	-
gal.	išsinervinusį	išsinervinusius	išsinervinusią	išsinervinusias	-	-
įnag.	išsinervinusiu	išsinervinusiais	išsinervinusia	išsinervinusiomis	-	-
viet.	išsinervinusiame	išsinervinusiuose	išsinervinusioje	išsinervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervinusysis	išsinervinusieji	išsinervinusioji	išsinervinusiosios	-	-
kilm.	išsinervinusiojo	išsinervinusiųjų	išsinervinusiosios	išsinervinusiųjų	-	-
naud.	išsinervinusiajam	išsinervinusiesiems	išsinervinusiajai	išsinervinusiosioms	-	-
gal.	išsinervinusįjį	išsinervinusiuosius	išsinervinusiąją	išsinervinusiąsias	-	-
įnag.	išsinervinusiuoju	išsinervinusiaisiais	išsinervinusiąja	išsinervinusiosiomis	-	-
viet.	išsinervinusiajame	išsinervinusiuosiuose	išsinervinusiojoje	išsinervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsinervinusi.
• Skiemenys: iš-si-ner-vi-nęs

išsinervinęs

1. tas, kuris išsinervino

Etimologija

<= išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    išsinervinęs: bendrai

neišsinervinęs (lt)

Vertimai

  išsinervinęs: bendrai

---