išsimąstytojus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsimąstytojus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstytojas	išsimąstytojai
kilm.	išsimąstytojo	išsimąstytojų
naud.	išsimąstytojui	išsimąstytojams
gal.	išsimąstytoją	išsimąstytojus
įnag.	išsimąstytoju	išsimąstytojais
viet.	išsimąstytojuje	išsimąstytojuose
šauksm.	išsimąstytojau	išsimąstytojai

• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-to-jus
• žr. pagr. f. išsimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsimąstytoja.

išsimąstytojus

1. tas, kuris išsimąsto

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---