išsimąstysimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimąstysimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimąstysimas, mot. g. išsimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstysimas	išsimąstysimi	išsimąstysima	išsimąstysimos	išsimąstysima	-
kilm.	išsimąstysimo	išsimąstysimų	išsimąstysimos	išsimąstysimų	-	-
naud.	išsimąstysimam	išsimąstysimiems	išsimąstysimai	išsimąstysimoms	-	-
gal.	išsimąstysimą	išsimąstysimus	išsimąstysimą	išsimąstysimas	-	-
įnag.	išsimąstysimu	išsimąstysimais	išsimąstysima	išsimąstysimomis	-	-
viet.	išsimąstysimame	išsimąstysimuose	išsimąstysimoje	išsimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstysimasis	išsimąstysimieji	išsimąstysimoji	išsimąstysimosios	-	-
kilm.	išsimąstysimojo	išsimąstysimųjų	išsimąstysimosios	išsimąstysimųjų	-	-
naud.	išsimąstysimajam	išsimąstysimiesiems	išsimąstysimajai	išsimąstysimosioms	-	-
gal.	išsimąstysimąjį	išsimąstysimuosius	išsimąstysimąją	išsimąstysimąsias	-	-
įnag.	išsimąstysimuoju	išsimąstysimaisiais	išsimąstysimąja	išsimąstysimosiomis	-	-
viet.	išsimąstysimajame	išsimąstysimuosiuose	išsimąstysimojoje	išsimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimąstysimas, mot. g. išsimąstysima.
• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-si-mu

išsimąstysimu

1. tas, kurį išsimąstys

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---