išsimąstysiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimąstysiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimąstysiantis, mot. g. išsimąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstysiąs, išsimąstysiantis	išsimąstysią, išsimąstysiantys	išsimąstysianti	išsimąstysiančios	-	išsimąstysią
kilm.	išsimąstysiančio	išsimąstysiančių	išsimąstysiančios	išsimąstysiančių	-	-
naud.	išsimąstysiančiam	išsimąstysiantiems, išsimąstysiantiem	išsimąstysiančiai	išsimąstysiančioms, išsimąstysiančiom	-	-
gal.	išsimąstysiantį	išsimąstysiančius	išsimąstysiančią	išsimąstysiančias	-	-
įnag.	išsimąstysiančiu	išsimąstysiančiais	išsimąstysiančia	išsimąstysiančiomis	-	-
viet.	išsimąstysiančiame, išsimąstysiančiam	išsimąstysiančiuose, išsimąstysiančiuos	išsimąstysiančioje, išsimąstysiančioj	išsimąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstysiantysis	išsimąstysiantieji	išsimąstysiančioji	išsimąstysiančiosios	-	-
kilm.	išsimąstysiančiojo	išsimąstysiančiųjų	išsimąstysiančiosios	išsimąstysiančiųjų	-	-
naud.	išsimąstysiančiajam	išsimąstysiantiesiems	išsimąstysiančiajai	išsimąstysiančiosioms	-	-
gal.	išsimąstysiantįjį	išsimąstysiančiuosius	išsimąstysiančiąją	išsimąstysiančiąsias	-	-
įnag.	išsimąstysiančiuoju	išsimąstysiančiaisiais	išsimąstysiančiąja	išsimąstysiančiosiomis	-	-
viet.	išsimąstysiančiajame	išsimąstysiančiuosiuose	išsimąstysiančiojoje	išsimąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsimąstysianti.
• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-sian-tis

išsimąstysiantis

1. tas, kuris išsimąstys

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  išsimąstysiantis: bendrai

---