išsimąstydavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimąstydavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimąstydavęs, mot. g. išsimąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstydavęs	išsimąstydavę	išsimąstydavusi, išsimąstydavus	išsimąstydavusios	-	išsimąstydavę
kilm.	išsimąstydavusio	išsimąstydavusių	išsimąstydavusios	išsimąstydavusių	-	-
naud.	išsimąstydavusiam	išsimąstydavusiems	išsimąstydavusiai	išsimąstydavusioms	-	-
gal.	išsimąstydavusį	išsimąstydavusius	išsimąstydavusią	išsimąstydavusias	-	-
įnag.	išsimąstydavusiu	išsimąstydavusiais	išsimąstydavusia	išsimąstydavusiomis	-	-
viet.	išsimąstydavusiame	išsimąstydavusiuose	išsimąstydavusioje	išsimąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstydavusysis	išsimąstydavusieji	išsimąstydavusioji	išsimąstydavusiosios	-	-
kilm.	išsimąstydavusiojo	išsimąstydavusiųjų	išsimąstydavusiosios	išsimąstydavusiųjų	-	-
naud.	išsimąstydavusiajam	išsimąstydavusiesiems	išsimąstydavusiajai	išsimąstydavusiosioms	-	-
gal.	išsimąstydavusįjį	išsimąstydavusiuosius	išsimąstydavusiąją	išsimąstydavusiąsias	-	-
įnag.	išsimąstydavusiuoju	išsimąstydavusiaisiais	išsimąstydavusiąja	išsimąstydavusiosiomis	-	-
viet.	išsimąstydavusiajame	išsimąstydavusiuosiuose	išsimąstydavusiojoje	išsimąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimąstydavęs, mot. g. išsimąstydavusi.
• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-da-vu-siuo-ju

išsimąstydavusiuoju

1. tas, kuris išsimąstydavo

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  išsimąstydavusiuoju: bendrai

---