išsimąstomus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimąstomus (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimąstomas, mot. g. išsimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstomas	išsimąstomi	išsimąstoma	išsimąstomos	išsimąstoma	-
kilm.	išsimąstomo	išsimąstomų	išsimąstomos	išsimąstomų	-	-
naud.	išsimąstomam	išsimąstomiems	išsimąstomai	išsimąstomoms	-	-
gal.	išsimąstomą	išsimąstomus	išsimąstomą	išsimąstomas	-	-
įnag.	išsimąstomu	išsimąstomais	išsimąstoma	išsimąstomomis	-	-
viet.	išsimąstomame	išsimąstomuose	išsimąstomoje	išsimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstomasis	išsimąstomieji	išsimąstomoji	išsimąstomosios	-	-
kilm.	išsimąstomojo	išsimąstomųjų	išsimąstomosios	išsimąstomųjų	-	-
naud.	išsimąstomajam	išsimąstomiesiems	išsimąstomajai	išsimąstomosioms	-	-
gal.	išsimąstomąjį	išsimąstomuosius	išsimąstomąją	išsimąstomąsias	-	-
įnag.	išsimąstomuoju	išsimąstomaisiais	išsimąstomąja	išsimąstomosiomis	-	-
viet.	išsimąstomajame	išsimąstomuosiuose	išsimąstomojoje	išsimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimąstomas, mot. g. išsimąstoma.
• Skiemenys: iš-si-mąs-to-mus

išsimąstomus

1. tas, kurį išsimąsto

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---