išsijaudinusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsijaudinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsijaudinęs, mot. g. išsijaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudinęs	išsijaudinę	išsijaudinusi, išsijaudinus	išsijaudinusios	-	išsijaudinę
kilm.	išsijaudinusio	išsijaudinusių	išsijaudinusios	išsijaudinusių	-	-
naud.	išsijaudinusiam	išsijaudinusiems	išsijaudinusiai	išsijaudinusioms	-	-
gal.	išsijaudinusį	išsijaudinusius	išsijaudinusią	išsijaudinusias	-	-
įnag.	išsijaudinusiu	išsijaudinusiais	išsijaudinusia	išsijaudinusiomis	-	-
viet.	išsijaudinusiame	išsijaudinusiuose	išsijaudinusioje	išsijaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudinusysis	išsijaudinusieji	išsijaudinusioji	išsijaudinusiosios	-	-
kilm.	išsijaudinusiojo	išsijaudinusiųjų	išsijaudinusiosios	išsijaudinusiųjų	-	-
naud.	išsijaudinusiajam	išsijaudinusiesiems	išsijaudinusiajai	išsijaudinusiosioms	-	-
gal.	išsijaudinusįjį	išsijaudinusiuosius	išsijaudinusiąją	išsijaudinusiąsias	-	-
įnag.	išsijaudinusiuoju	išsijaudinusiaisiais	išsijaudinusiąja	išsijaudinusiosiomis	-	-
viet.	išsijaudinusiajame	išsijaudinusiuosiuose	išsijaudinusiojoje	išsijaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsijaudinęs, mot. g. išsijaudinusi.
• Skiemenys: iš-si-jau-di-nu-siu

išsijaudinusiu

1. tas, kuris išsijaudino

Etimologija

<= išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---