išsijaudintinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsijaudintinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsijaudintinas, mot. g. išsijaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudintinas	išsijaudintini	išsijaudintina	išsijaudintinos	išsijaudintina	-
kilm.	išsijaudintino	išsijaudintinų	išsijaudintinos	išsijaudintinų	-	-
naud.	išsijaudintinam	išsijaudintiniems	išsijaudintinai	išsijaudintinoms	-	-
gal.	išsijaudintiną	išsijaudintinus	išsijaudintiną	išsijaudintinas	-	-
įnag.	išsijaudintinu	išsijaudintinais	išsijaudintina	išsijaudintinomis	-	-
viet.	išsijaudintiname	išsijaudintinuose	išsijaudintinoje	išsijaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudintinasis	išsijaudintinieji	išsijaudintinoji	išsijaudintinosios	-	-
kilm.	išsijaudintinojo	išsijaudintinųjų	išsijaudintinosios	išsijaudintinųjų	-	-
naud.	išsijaudintinajam	išsijaudintiniesiems	išsijaudintinajai	išsijaudintinosioms	-	-
gal.	išsijaudintinąjį	išsijaudintinuosius	išsijaudintinąją	išsijaudintinąsias	-	-
įnag.	išsijaudintinuoju	išsijaudintinaisiais	išsijaudintinąja	išsijaudintinosiomis	-	-
viet.	išsijaudintinajame	išsijaudintinuosiuose	išsijaudintinojoje	išsijaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsijaudintinas, mot. g. išsijaudintina.
• Skiemenys: iš-si-jau-din-ti-no-jo

išsijaudintinojo

1. tas, dėl kurio reikia išsijaudinti

Etimologija

<= išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---