išsijaudintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsijaudintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsijaudintas, mot. g. išsijaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudintas	išsijaudinti	išsijaudinta	išsijaudintos	išsijaudinta	-
kilm.	išsijaudinto	išsijaudintų	išsijaudintos	išsijaudintų	-	-
naud.	išsijaudintam	išsijaudintiems	išsijaudintai	išsijaudintoms	-	-
gal.	išsijaudintą	išsijaudintus	išsijaudintą	išsijaudintas	-	-
įnag.	išsijaudintu	išsijaudintais	išsijaudinta	išsijaudintomis	-	-
viet.	išsijaudintame	išsijaudintuose	išsijaudintoje	išsijaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudintasis	išsijaudintieji	išsijaudintoji	išsijaudintosios	-	-
kilm.	išsijaudintojo	išsijaudintųjų	išsijaudintosios	išsijaudintųjų	-	-
naud.	išsijaudintajam	išsijaudintiesiems	išsijaudintajai	išsijaudintosioms	-	-
gal.	išsijaudintąjį	išsijaudintuosius	išsijaudintąją	išsijaudintąsias	-	-
įnag.	išsijaudintuoju	išsijaudintaisiais	išsijaudintąja	išsijaudintosiomis	-	-
viet.	išsijaudintajame	išsijaudintuosiuose	išsijaudintojoje	išsijaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsijaudintas, mot. g. išsijaudinta.
• Skiemenys: iš-si-jau-din-tą-ja

išsijaudintąja

1. ta, kurią išsijaudino

Etimologija

<= išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---