išsijaudindavusieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsijaudindavusieji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsijaudindavęs, mot. g. išsijaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudindavęs	išsijaudindavę	išsijaudindavusi, išsijaudindavus	išsijaudindavusios	-	išsijaudindavę
kilm.	išsijaudindavusio	išsijaudindavusių	išsijaudindavusios	išsijaudindavusių	-	-
naud.	išsijaudindavusiam	išsijaudindavusiems	išsijaudindavusiai	išsijaudindavusioms	-	-
gal.	išsijaudindavusį	išsijaudindavusius	išsijaudindavusią	išsijaudindavusias	-	-
įnag.	išsijaudindavusiu	išsijaudindavusiais	išsijaudindavusia	išsijaudindavusiomis	-	-
viet.	išsijaudindavusiame	išsijaudindavusiuose	išsijaudindavusioje	išsijaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudindavusysis	išsijaudindavusieji	išsijaudindavusioji	išsijaudindavusiosios	-	-
kilm.	išsijaudindavusiojo	išsijaudindavusiųjų	išsijaudindavusiosios	išsijaudindavusiųjų	-	-
naud.	išsijaudindavusiajam	išsijaudindavusiesiems	išsijaudindavusiajai	išsijaudindavusiosioms	-	-
gal.	išsijaudindavusįjį	išsijaudindavusiuosius	išsijaudindavusiąją	išsijaudindavusiąsias	-	-
įnag.	išsijaudindavusiuoju	išsijaudindavusiaisiais	išsijaudindavusiąja	išsijaudindavusiosiomis	-	-
viet.	išsijaudindavusiajame	išsijaudindavusiuosiuose	išsijaudindavusiojoje	išsijaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsijaudindavęs, mot. g. išsijaudindavusi.
• Skiemenys: iš-si-jau-din-da-vu-sie-ji

išsijaudindavusieji

1. tas, kuris išsijaudindavo

Etimologija

<= išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---