išsijaudinančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsijaudinančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsijaudinantis, mot. g. išsijaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudinąs, išsijaudinantis	išsijaudiną, išsijaudinantys	išsijaudinanti	išsijaudinančios	-	išsijaudiną
kilm.	išsijaudinančio	išsijaudinančių	išsijaudinančios	išsijaudinančių	-	-
naud.	išsijaudinančiam	išsijaudinantiems, išsijaudinantiem	išsijaudinančiai	išsijaudinančioms, išsijaudinančiom	-	-
gal.	išsijaudinantį	išsijaudinančius	išsijaudinančią	išsijaudinančias	-	-
įnag.	išsijaudinančiu	išsijaudinančiais	išsijaudinančia	išsijaudinančiomis	-	-
viet.	išsijaudinančiame, išsijaudinančiam	išsijaudinančiuose, išsijaudinančiuos	išsijaudinančioje, išsijaudinančioj	išsijaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudinantysis	išsijaudinantieji	išsijaudinančioji	išsijaudinančiosios	-	-
kilm.	išsijaudinančiojo	išsijaudinančiųjų	išsijaudinančiosios	išsijaudinančiųjų	-	-
naud.	išsijaudinančiajam	išsijaudinantiesiems	išsijaudinančiajai	išsijaudinančiosioms	-	-
gal.	išsijaudinantįjį	išsijaudinančiuosius	išsijaudinančiąją	išsijaudinančiąsias	-	-
įnag.	išsijaudinančiuoju	išsijaudinančiaisiais	išsijaudinančiąja	išsijaudinančiosiomis	-	-
viet.	išsijaudinančiajame	išsijaudinančiuosiuose	išsijaudinančiojoje	išsijaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsijaudinantis, mot. g. išsijaudinanti.
• Skiemenys: iš-si-jau-di-nan-čio-jo

išsijaudinančiojo

1. tas, kuris išsijaudina

Etimologija

<= išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---