išsijaudinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsijaudinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsijaudinamas, mot. g. išsijaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudinamas	išsijaudinami	išsijaudinama	išsijaudinamos	išsijaudinama	-
kilm.	išsijaudinamo	išsijaudinamų	išsijaudinamos	išsijaudinamų	-	-
naud.	išsijaudinamam	išsijaudinamiems	išsijaudinamai	išsijaudinamoms	-	-
gal.	išsijaudinamą	išsijaudinamus	išsijaudinamą	išsijaudinamas	-	-
įnag.	išsijaudinamu	išsijaudinamais	išsijaudinama	išsijaudinamomis	-	-
viet.	išsijaudinamame	išsijaudinamuose	išsijaudinamoje	išsijaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudinamasis	išsijaudinamieji	išsijaudinamoji	išsijaudinamosios	-	-
kilm.	išsijaudinamojo	išsijaudinamųjų	išsijaudinamosios	išsijaudinamųjų	-	-
naud.	išsijaudinamajam	išsijaudinamiesiems	išsijaudinamajai	išsijaudinamosioms	-	-
gal.	išsijaudinamąjį	išsijaudinamuosius	išsijaudinamąją	išsijaudinamąsias	-	-
įnag.	išsijaudinamuoju	išsijaudinamaisiais	išsijaudinamąja	išsijaudinamosiomis	-	-
viet.	išsijaudinamajame	išsijaudinamuosiuose	išsijaudinamojoje	išsijaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsijaudinamas, mot. g. išsijaudinama.
• Skiemenys: iš-si-jau-di-na-mo-ji

išsijaudinamoji

1. ta, kurią išsijaudina

Etimologija

<= išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---