išsiginčydavusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiginčydavusia (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiginčydavęs, mot. g. išsiginčydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčydavęs	išsiginčydavę	išsiginčydavusi, išsiginčydavus	išsiginčydavusios	-	išsiginčydavę
kilm.	išsiginčydavusio	išsiginčydavusių	išsiginčydavusios	išsiginčydavusių	-	-
naud.	išsiginčydavusiam	išsiginčydavusiems	išsiginčydavusiai	išsiginčydavusioms	-	-
gal.	išsiginčydavusį	išsiginčydavusius	išsiginčydavusią	išsiginčydavusias	-	-
įnag.	išsiginčydavusiu	išsiginčydavusiais	išsiginčydavusia	išsiginčydavusiomis	-	-
viet.	išsiginčydavusiame	išsiginčydavusiuose	išsiginčydavusioje	išsiginčydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčydavusysis	išsiginčydavusieji	išsiginčydavusioji	išsiginčydavusiosios	-	-
kilm.	išsiginčydavusiojo	išsiginčydavusiųjų	išsiginčydavusiosios	išsiginčydavusiųjų	-	-
naud.	išsiginčydavusiajam	išsiginčydavusiesiems	išsiginčydavusiajai	išsiginčydavusiosioms	-	-
gal.	išsiginčydavusįjį	išsiginčydavusiuosius	išsiginčydavusiąją	išsiginčydavusiąsias	-	-
įnag.	išsiginčydavusiuoju	išsiginčydavusiaisiais	išsiginčydavusiąja	išsiginčydavusiosiomis	-	-
viet.	išsiginčydavusiajame	išsiginčydavusiuosiuose	išsiginčydavusiojoje	išsiginčydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiginčydavęs, mot. g. išsiginčydavusi.
• Skiemenys: iš-si-gin-čy-da-vu-sia

išsiginčydavusia

1. ta, kuri išsiginčydavo

Etimologija

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---