išsiginčijamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiginčijamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiginčijamas, mot. g. išsiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčijamas	išsiginčijami	išsiginčijama	išsiginčijamos	išsiginčijama	-
kilm.	išsiginčijamo	išsiginčijamų	išsiginčijamos	išsiginčijamų	-	-
naud.	išsiginčijamam	išsiginčijamiems	išsiginčijamai	išsiginčijamoms	-	-
gal.	išsiginčijamą	išsiginčijamus	išsiginčijamą	išsiginčijamas	-	-
įnag.	išsiginčijamu	išsiginčijamais	išsiginčijama	išsiginčijamomis	-	-
viet.	išsiginčijamame	išsiginčijamuose	išsiginčijamoje	išsiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčijamasis	išsiginčijamieji	išsiginčijamoji	išsiginčijamosios	-	-
kilm.	išsiginčijamojo	išsiginčijamųjų	išsiginčijamosios	išsiginčijamųjų	-	-
naud.	išsiginčijamajam	išsiginčijamiesiems	išsiginčijamajai	išsiginčijamosioms	-	-
gal.	išsiginčijamąjį	išsiginčijamuosius	išsiginčijamąją	išsiginčijamąsias	-	-
įnag.	išsiginčijamuoju	išsiginčijamaisiais	išsiginčijamąja	išsiginčijamosiomis	-	-
viet.	išsiginčijamajame	išsiginčijamuosiuose	išsiginčijamojoje	išsiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiginčijamas, mot. g. išsiginčijama.
• Skiemenys: iš-si-gin-či-ja-mą-ją

išsiginčijamąją

1. ta, kurią išsiginčija

Etimologija

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---