išsigerdavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigerdavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigerdavęs, mot. g. išsigerdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigerdavęs	išsigerdavę	išsigerdavusi, išsigerdavus	išsigerdavusios	-	išsigerdavę
kilm.	išsigerdavusio	išsigerdavusių	išsigerdavusios	išsigerdavusių	-	-
naud.	išsigerdavusiam	išsigerdavusiems	išsigerdavusiai	išsigerdavusioms	-	-
gal.	išsigerdavusį	išsigerdavusius	išsigerdavusią	išsigerdavusias	-	-
įnag.	išsigerdavusiu	išsigerdavusiais	išsigerdavusia	išsigerdavusiomis	-	-
viet.	išsigerdavusiame	išsigerdavusiuose	išsigerdavusioje	išsigerdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigerdavusysis	išsigerdavusieji	išsigerdavusioji	išsigerdavusiosios	-	-
kilm.	išsigerdavusiojo	išsigerdavusiųjų	išsigerdavusiosios	išsigerdavusiųjų	-	-
naud.	išsigerdavusiajam	išsigerdavusiesiems	išsigerdavusiajai	išsigerdavusiosioms	-	-
gal.	išsigerdavusįjį	išsigerdavusiuosius	išsigerdavusiąją	išsigerdavusiąsias	-	-
įnag.	išsigerdavusiuoju	išsigerdavusiaisiais	išsigerdavusiąja	išsigerdavusiosiomis	-	-
viet.	išsigerdavusiajame	išsigerdavusiuosiuose	išsigerdavusiojoje	išsigerdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigerdavęs, mot. g. išsigerdavusi.
• Skiemenys: iš-si-ger-da-vu-siu

išsigerdavusiu

1. tas, kuris išsigerdavo

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---