išsigaminusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigaminusio (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigaminęs, mot. g. išsigaminusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigaminęs	išsigaminę	išsigaminusi, išsigaminus	išsigaminusios	-	išsigaminę
kilm.	išsigaminusio	išsigaminusių	išsigaminusios	išsigaminusių	-	-
naud.	išsigaminusiam	išsigaminusiems	išsigaminusiai	išsigaminusioms	-	-
gal.	išsigaminusį	išsigaminusius	išsigaminusią	išsigaminusias	-	-
įnag.	išsigaminusiu	išsigaminusiais	išsigaminusia	išsigaminusiomis	-	-
viet.	išsigaminusiame	išsigaminusiuose	išsigaminusioje	išsigaminusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigaminusysis	išsigaminusieji	išsigaminusioji	išsigaminusiosios	-	-
kilm.	išsigaminusiojo	išsigaminusiųjų	išsigaminusiosios	išsigaminusiųjų	-	-
naud.	išsigaminusiajam	išsigaminusiesiems	išsigaminusiajai	išsigaminusiosioms	-	-
gal.	išsigaminusįjį	išsigaminusiuosius	išsigaminusiąją	išsigaminusiąsias	-	-
įnag.	išsigaminusiuoju	išsigaminusiaisiais	išsigaminusiąja	išsigaminusiosiomis	-	-
viet.	išsigaminusiajame	išsigaminusiuosiuose	išsigaminusiojoje	išsigaminusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigaminęs, mot. g. išsigaminusi.
• Skiemenys: iš-si-ga-mi-nu-sio

išsigaminusio

1. tas, kuris išsigamino

Etimologija

<= išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---