išsigamintinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigamintinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigamintinas, mot. g. išsigamintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamintinas	išsigamintini	išsigamintina	išsigamintinos	išsigamintina	-
kilm.	išsigamintino	išsigamintinų	išsigamintinos	išsigamintinų	-	-
naud.	išsigamintinam	išsigamintiniems	išsigamintinai	išsigamintinoms	-	-
gal.	išsigamintiną	išsigamintinus	išsigamintiną	išsigamintinas	-	-
įnag.	išsigamintinu	išsigamintinais	išsigamintina	išsigamintinomis	-	-
viet.	išsigamintiname	išsigamintinuose	išsigamintinoje	išsigamintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamintinasis	išsigamintinieji	išsigamintinoji	išsigamintinosios	-	-
kilm.	išsigamintinojo	išsigamintinųjų	išsigamintinosios	išsigamintinųjų	-	-
naud.	išsigamintinajam	išsigamintiniesiems	išsigamintinajai	išsigamintinosioms	-	-
gal.	išsigamintinąjį	išsigamintinuosius	išsigamintinąją	išsigamintinąsias	-	-
įnag.	išsigamintinuoju	išsigamintinaisiais	išsigamintinąja	išsigamintinosiomis	-	-
viet.	išsigamintinajame	išsigamintinuosiuose	išsigamintinojoje	išsigamintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigamintinas, mot. g. išsigamintina.
• Skiemenys: iš-si-ga-min-ti-no-jo

išsigamintinojo

1. tas, dėl kurio reikia išsigaminti

Etimologija

<= išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---