išsigamintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigamintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigamintas, mot. g. išsigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamintas	išsigaminti	išsigaminta	išsigamintos	išsigaminta	-
kilm.	išsigaminto	išsigamintų	išsigamintos	išsigamintų	-	-
naud.	išsigamintam	išsigamintiems	išsigamintai	išsigamintoms	-	-
gal.	išsigamintą	išsigamintus	išsigamintą	išsigamintas	-	-
įnag.	išsigamintu	išsigamintais	išsigaminta	išsigamintomis	-	-
viet.	išsigamintame	išsigamintuose	išsigamintoje	išsigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamintasis	išsigamintieji	išsigamintoji	išsigamintosios	-	-
kilm.	išsigamintojo	išsigamintųjų	išsigamintosios	išsigamintųjų	-	-
naud.	išsigamintajam	išsigamintiesiems	išsigamintajai	išsigamintosioms	-	-
gal.	išsigamintąjį	išsigamintuosius	išsigamintąją	išsigamintąsias	-	-
įnag.	išsigamintuoju	išsigamintaisiais	išsigamintąja	išsigamintosiomis	-	-
viet.	išsigamintajame	išsigamintuosiuose	išsigamintojoje	išsigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigamintas, mot. g. išsigaminta.
• Skiemenys: iš-si-ga-min-tą-ja

išsigamintąja

1. ta, kurią išsigamino

Etimologija

<= išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---