išsigamindavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigamindavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigamindavęs, mot. g. išsigamindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamindavęs	išsigamindavę	išsigamindavusi, išsigamindavus	išsigamindavusios	-	išsigamindavę
kilm.	išsigamindavusio	išsigamindavusių	išsigamindavusios	išsigamindavusių	-	-
naud.	išsigamindavusiam	išsigamindavusiems	išsigamindavusiai	išsigamindavusioms	-	-
gal.	išsigamindavusį	išsigamindavusius	išsigamindavusią	išsigamindavusias	-	-
įnag.	išsigamindavusiu	išsigamindavusiais	išsigamindavusia	išsigamindavusiomis	-	-
viet.	išsigamindavusiame	išsigamindavusiuose	išsigamindavusioje	išsigamindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamindavusysis	išsigamindavusieji	išsigamindavusioji	išsigamindavusiosios	-	-
kilm.	išsigamindavusiojo	išsigamindavusiųjų	išsigamindavusiosios	išsigamindavusiųjų	-	-
naud.	išsigamindavusiajam	išsigamindavusiesiems	išsigamindavusiajai	išsigamindavusiosioms	-	-
gal.	išsigamindavusįjį	išsigamindavusiuosius	išsigamindavusiąją	išsigamindavusiąsias	-	-
įnag.	išsigamindavusiuoju	išsigamindavusiaisiais	išsigamindavusiąja	išsigamindavusiosiomis	-	-
viet.	išsigamindavusiajame	išsigamindavusiuosiuose	išsigamindavusiojoje	išsigamindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsigamindavusi.
• Skiemenys: iš-si-ga-min-da-vęs

išsigamindavęs

1. tas, kuris išsigamindavo

Etimologija

<= išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    išsigamindavęs: bendrai

neišsigamindavęs (lt)

Vertimai

  išsigamindavęs: bendrai

---