išsigėrusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigėrusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigėręs, mot. g. išsigėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėręs	išsigėrę	išsigėrusi, išsigėrus	išsigėrusios	-	išsigėrę
kilm.	išsigėrusio	išsigėrusių	išsigėrusios	išsigėrusių	-	-
naud.	išsigėrusiam	išsigėrusiems	išsigėrusiai	išsigėrusioms	-	-
gal.	išsigėrusį	išsigėrusius	išsigėrusią	išsigėrusias	-	-
įnag.	išsigėrusiu	išsigėrusiais	išsigėrusia	išsigėrusiomis	-	-
viet.	išsigėrusiame	išsigėrusiuose	išsigėrusioje	išsigėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrusysis	išsigėrusieji	išsigėrusioji	išsigėrusiosios	-	-
kilm.	išsigėrusiojo	išsigėrusiųjų	išsigėrusiosios	išsigėrusiųjų	-	-
naud.	išsigėrusiajam	išsigėrusiesiems	išsigėrusiajai	išsigėrusiosioms	-	-
gal.	išsigėrusįjį	išsigėrusiuosius	išsigėrusiąją	išsigėrusiąsias	-	-
įnag.	išsigėrusiuoju	išsigėrusiaisiais	išsigėrusiąja	išsigėrusiosiomis	-	-
viet.	išsigėrusiajame	išsigėrusiuosiuose	išsigėrusiojoje	išsigėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigėręs, mot. g. išsigėrusi.
• Skiemenys: iš-si-gė-ru-sius

išsigėrusius

1. tas, kuris išsigėrė

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---