išsigėrove

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsigėrove (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrovas	išsigėrovai
kilm.	išsigėrovo	išsigėrovų
naud.	išsigėrovui	išsigėrovams
gal.	išsigėrovą	išsigėrovus
įnag.	išsigėrovu	išsigėrovais
viet.	išsigėrove	išsigėrovuose
šauksm.	išsigėrove	išsigėrovai

• Skiemenys: iš-si-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. išsigėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsigėrovė.

išsigėrove

1. tas, kuris išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

išsigėrove (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrovė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrovė	išsigėrovės
kilm.	išsigėrovės	išsigėrovių
naud.	išsigėrovei	išsigėrovėms
gal.	išsigėrovę	išsigėroves
įnag.	išsigėrove	išsigėrovėmis
viet.	išsigėrovėje	išsigėrovėse
šauksm.	išsigėrove	išsigėrovės

• Skiemenys: iš-si-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. išsigėrovė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsigėrovas.

išsigėrove

1. ta, kuri išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---