išsigėrimus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsigėrimus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrimas	išsigėrimai
kilm.	išsigėrimo	išsigėrimų
naud.	išsigėrimui	išsigėrimams
gal.	išsigėrimą	išsigėrimus
įnag.	išsigėrimu	išsigėrimais
viet.	išsigėrime	išsigėrimuose
šauksm.	išsigėrime	išsigėrimai

• Skiemenys: iš-si-gė-ri-mus
• žr. pagr. f. išsigėrimas

išsigėrimus

1. žr. veiksmas išsigerti

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---