išsigėrikių

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsigėrikių (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrikė	išsigėrikės
kilm.	išsigėrikės	išsigėrikių
naud.	išsigėrikei	išsigėrikėms
gal.	išsigėrikę	išsigėrikes
įnag.	išsigėrike	išsigėrikėmis
viet.	išsigėrikėje	išsigėrikėse
šauksm.	išsigėrike	išsigėrikės

• Skiemenys: iš-si-gė-ri-kių
• žr. pagr. f. išsigėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsigėrikas.

išsigėrikių

1. ta, kuri išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---