išsigėrikų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsigėrikų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrikas	išsigėrikai
kilm.	išsigėriko	išsigėrikų
naud.	išsigėrikui	išsigėrikams
gal.	išsigėriką	išsigėrikus
įnag.	išsigėriku	išsigėrikais
viet.	išsigėrike	išsigėrikuose
šauksm.	išsigėrike	išsigėrikai

• Skiemenys: iš-si-gė-ri-kų
• žr. pagr. f. išsigėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsigėrikė.

išsigėrikų

1. tas, kuris išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---