išsidrįstamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsidrįstamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsidrįstamas, mot. g. išsidrįstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidrįstamas	išsidrįstami	išsidrįstama	išsidrįstamos	išsidrįstama	-
kilm.	išsidrįstamo	išsidrįstamų	išsidrįstamos	išsidrįstamų	-	-
naud.	išsidrįstamam	išsidrįstamiems	išsidrįstamai	išsidrįstamoms	-	-
gal.	išsidrįstamą	išsidrįstamus	išsidrįstamą	išsidrįstamas	-	-
įnag.	išsidrįstamu	išsidrįstamais	išsidrįstama	išsidrįstamomis	-	-
viet.	išsidrįstamame	išsidrįstamuose	išsidrįstamoje	išsidrįstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidrįstamasis	išsidrįstamieji	išsidrįstamoji	išsidrįstamosios	-	-
kilm.	išsidrįstamojo	išsidrįstamųjų	išsidrįstamosios	išsidrįstamųjų	-	-
naud.	išsidrįstamajam	išsidrįstamiesiems	išsidrįstamajai	išsidrįstamosioms	-	-
gal.	išsidrįstamąjį	išsidrįstamuosius	išsidrįstamąją	išsidrįstamąsias	-	-
įnag.	išsidrįstamuoju	išsidrįstamaisiais	išsidrįstamąja	išsidrįstamosiomis	-	-
viet.	išsidrįstamajame	išsidrįstamuosiuose	išsidrįstamojoje	išsidrįstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsidrįstamas, mot. g. išsidrįstama.
• Skiemenys: iš-si-drįs-ta-mų-jų

išsidrįstamųjų

1. tas, kurį išsidrįsta

Etimologija

<= išsidrįsti, išsidrįsta, išsidrįso <= iš- + sangrž. si- + drįsti, drįsta, drįso

---