išsidrįsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsidrįsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsidrįsimas, mot. g. išsidrįsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidrįsimas	išsidrįsimi	išsidrįsima	išsidrįsimos	išsidrįsima	-
kilm.	išsidrįsimo	išsidrįsimų	išsidrįsimos	išsidrįsimų	-	-
naud.	išsidrįsimam	išsidrįsimiems	išsidrįsimai	išsidrįsimoms	-	-
gal.	išsidrįsimą	išsidrįsimus	išsidrįsimą	išsidrįsimas	-	-
įnag.	išsidrįsimu	išsidrįsimais	išsidrįsima	išsidrįsimomis	-	-
viet.	išsidrįsimame	išsidrįsimuose	išsidrįsimoje	išsidrįsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidrįsimasis	išsidrįsimieji	išsidrįsimoji	išsidrįsimosios	-	-
kilm.	išsidrįsimojo	išsidrįsimųjų	išsidrįsimosios	išsidrįsimųjų	-	-
naud.	išsidrįsimajam	išsidrįsimiesiems	išsidrįsimajai	išsidrįsimosioms	-	-
gal.	išsidrįsimąjį	išsidrįsimuosius	išsidrįsimąją	išsidrįsimąsias	-	-
įnag.	išsidrįsimuoju	išsidrįsimaisiais	išsidrįsimąja	išsidrįsimosiomis	-	-
viet.	išsidrįsimajame	išsidrįsimuosiuose	išsidrįsimojoje	išsidrįsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsidrįsimas, mot. g. išsidrįsima.
• Skiemenys: iš-si-drį-si-muo-ju

išsidrįsimuoju

1. tas, kurį išsidrįs

Etimologija

<= išsidrįsti, išsidrįsta, išsidrįso <= iš- + sangrž. si- + drįsti, drįsta, drįso

---