išsapnuotino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsapnuotino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsapnuotinas, mot. g. išsapnuotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsapnuotinas	išsapnuotini	išsapnuotina	išsapnuotinos	išsapnuotina	-
kilm.	išsapnuotino	išsapnuotinų	išsapnuotinos	išsapnuotinų	-	-
naud.	išsapnuotinam	išsapnuotiniems	išsapnuotinai	išsapnuotinoms	-	-
gal.	išsapnuotiną	išsapnuotinus	išsapnuotiną	išsapnuotinas	-	-
įnag.	išsapnuotinu	išsapnuotinais	išsapnuotina	išsapnuotinomis	-	-
viet.	išsapnuotiname	išsapnuotinuose	išsapnuotinoje	išsapnuotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsapnuotinasis	išsapnuotinieji	išsapnuotinoji	išsapnuotinosios	-	-
kilm.	išsapnuotinojo	išsapnuotinųjų	išsapnuotinosios	išsapnuotinųjų	-	-
naud.	išsapnuotinajam	išsapnuotiniesiems	išsapnuotinajai	išsapnuotinosioms	-	-
gal.	išsapnuotinąjį	išsapnuotinuosius	išsapnuotinąją	išsapnuotinąsias	-	-
įnag.	išsapnuotinuoju	išsapnuotinaisiais	išsapnuotinąja	išsapnuotinosiomis	-	-
viet.	išsapnuotinajame	išsapnuotinuosiuose	išsapnuotinojoje	išsapnuotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsapnuotinas, mot. g. išsapnuotina.
• Skiemenys: iš-sap-nuo-ti-no

išsapnuotino

1. tas, dėl kurio reikia išsapnuoti

Etimologija

<= išsapnuoti, išsapnuoja, išsapnavo <= iš- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---