išsapnuodavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsapnuodavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsapnuodavęs, mot. g. išsapnuodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsapnuodavęs	išsapnuodavę	išsapnuodavusi, išsapnuodavus	išsapnuodavusios	-	išsapnuodavę
kilm.	išsapnuodavusio	išsapnuodavusių	išsapnuodavusios	išsapnuodavusių	-	-
naud.	išsapnuodavusiam	išsapnuodavusiems	išsapnuodavusiai	išsapnuodavusioms	-	-
gal.	išsapnuodavusį	išsapnuodavusius	išsapnuodavusią	išsapnuodavusias	-	-
įnag.	išsapnuodavusiu	išsapnuodavusiais	išsapnuodavusia	išsapnuodavusiomis	-	-
viet.	išsapnuodavusiame	išsapnuodavusiuose	išsapnuodavusioje	išsapnuodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsapnuodavusysis	išsapnuodavusieji	išsapnuodavusioji	išsapnuodavusiosios	-	-
kilm.	išsapnuodavusiojo	išsapnuodavusiųjų	išsapnuodavusiosios	išsapnuodavusiųjų	-	-
naud.	išsapnuodavusiajam	išsapnuodavusiesiems	išsapnuodavusiajai	išsapnuodavusiosioms	-	-
gal.	išsapnuodavusįjį	išsapnuodavusiuosius	išsapnuodavusiąją	išsapnuodavusiąsias	-	-
įnag.	išsapnuodavusiuoju	išsapnuodavusiaisiais	išsapnuodavusiąja	išsapnuodavusiosiomis	-	-
viet.	išsapnuodavusiajame	išsapnuodavusiuosiuose	išsapnuodavusiojoje	išsapnuodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsapnuodavęs, mot. g. išsapnuodavusi.
• Skiemenys: iš-sap-nuo-da-vu-sia-jam

išsapnuodavusiajam

1. tas, kuris išsapnuodavo

Etimologija

<= išsapnuoti, išsapnuoja, išsapnavo <= iš- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---